-
Jūsų prekių krepšelis tuščias
Kas yra karbamidas? Tai gerai žinoma ir plačiai naudojama baltų granulių formos azotinė trąša, skirta sodo, daržo, laukų bei dekoratyvinių augalų tręšimui. Granuliuotas karbamidas (https://www.akmenys.lt/universalios-trasos) pasotina augmeniją jai labai reikalingu azotu, garantuoja gerą jos augimą. Karbamido dėka augalai išlaiko ryškiai žalią spalvą nuo pavasario ir rudens, dėl juose sukaupto pakankamo kiekio baltymų pagausėja derlius. Šia trąša tręšiamas ir javų vasarojus. Jei karbamidas įterpiamas į dirvą, reikia šiek tiek luktelti, kol jis duos teigiamų rezultatų. O per lapus jis iš karto įsisavinamas.
Kam naudojamas karbamidas? Tai trąša, kuri augalus veikia per išorę. Pagrindinis karbamido veikimo per lapus teigiamumas yra tas, jog ant jų patekusi trąša į augalą prasiskverbia per keletą valandų o per dvi paras pasiekia ir jo šaknis. Tai reiškia, jog augalus nupurškus karbamidu jo poveikis jau būna akivaizdus kitą dieną. Ypač karbamidas yra naudingas pomidorams ir kviečiams
Tiesa, tręšti augalus karbamidu per lapus reikia gana atsargiai, nes per didelė jo koncentracija gali šiuos nudeginti. Pirmiausiai nukenčia lapų galiukai, o paskui ir didesnioji jų dalis, po to sužaloti lapai pagelsta ir galiausiai sunyksta.
Kad lapai kuo geriau ir efektingiau pasisavintų karbamidą, trąšos tirpalą reikia ruošti labai atsakingai, jam naudoti kuo daugiau vandens, o ant lapų purškiamo skysčio lašelių dydis neturėtų viršyti 0,2 milimetro skersmens, nes jei lašai bus didesni, jie paprasčiausiai nuvarvės ant žemės. Idealus variantas, kai lapai sudrėksta panašiai kaip miglos purslelių paveikti.
Svarbu ir tai, kad trąšos tirpalu būtų paveikiamas kuo didesnis augalo paviršius ir kad šis skystis galėtų išsilaikyti kuo ilgesnį laiką, nes kuo greičiau augalą padengęs tirpalas išdžius, tuo pastarasis jo mažiau įsisavins, todėl nepatariama augalų tręšti esant karštiems orams ir ant jų krentant tiesioginiams saulės spinduliams.
Tinkamiausias laikas tręšimui – vakaras, kai prieš saulėlydį atvėsta oras, arba anksti ryte, kai iki saulėtekio belieka valanda. O šiaip augalų tręšimas per lapus tęsiasi per visą tą laiką, kai vyksta aktyvi jų vegetacija – nuo sudygimo iki pačios brandos.
Tuo tarpu sausros metu tręšimas per lapus turėtų būti labai subalansuotas, nes tada augalai nepajėgia iš dirvožemio pakankamai išsiurbti jiems reikiamų maistinių medžiagų. Todėl augalai išsenka, nes jiems labai trūksta mineralinių medžiagų. O tada labai sulėtėja metabolizmo procesas. Nesaikingai tręšiant per lapus augalas gali būti smarkiai apnuodijamas. Taip nutinka tada, kai atskirų elementų koncentracija augale gali padidėja, o kitų labai trūksta. Tada sutrinka organinių junginių sintezė ir išryškėja per daug panaudoto elemento nuodingas poveikis augalui. Todėl ir tręšimas yra pats efektingiausias tada, kai jis atliekamas saikingai ir atsižvelgiant į visas aplinkybes.